- krepšt
- krèpšt išt. Nãktį pelė̃ krèpšt, krèpšt.
.
.
krepšt — krèpšt interj. NdŽ, LTII69 1. J krapšt (krepštelėjimui žymėti): Išgirsti naktį: pelė krèpšt krèpšt J. Kas tik krèpšt, aš ir pabundu Ml. Visam name tyla – niekas anei krepšt rš. Paguldžiau, i ka nė krèpšt (kad daugiau nekrebždėtum)! (sako… … Dictionary of the Lithuanian Language
krėpšt — interj. keberiokšt: Krėpšt, ir atvertė kepšès (kojas) Grž … Dictionary of the Lithuanian Language
čirški — čirškì interj. čirškimui nusakyti: Krepšt krepšt, zuli zuli, čirškì čirškì (taip sakoma apie bulvių skutimą, tarkavimą ir sklindžių kepimą) Gs … Dictionary of the Lithuanian Language
ausis — ausìs sf. (4) 1. girdėjimo organas: Išorinė, išvidinė, vidurinė ausis P.Aviž. Ausiẽs grybas (grybelis Gs) Rm. Ausies kraštelis, spenelis, kramslys B. Ausų žiedas B. Ausių rakštelis (krapštukas) SD387. Man ausìs spengia K. Viena ausis užkrito,… … Dictionary of the Lithuanian Language
klusnumas — klusnùmas sm. (2) → klusnus: 1. O tai tavo klusnùmas, kad tu tiek toli girdi! J. Koks čia jo klusnùmas, vis reikia dukart sakyti, kad išgirstų Jnšk. In klusnùmo ne visi lygūs Lel. Ausis viena prigulus – klusnùmas menkas Kkl. Aš kiškio… … Dictionary of the Lithuanian Language
krepš — krèpš interj. žr. krepšt: Gryčioj, kai katė yra, nė krèpš žiurkės Srv … Dictionary of the Lithuanian Language
krepštelėti — krèpštelėti, ėja, ėjo LTII69 1. intr. kiek sukrebždėti: Kažkas krèpštelėjo už lango DŽ. 2. tr., intr. NdŽ, Skp kiek pakrapštyti: Katė nagais krepšt krèpštelėjo J. Šakute krepštelėjo apkepusį vištos sparną J.Dov. | prk.: Lauke vėjas krepštelėjo … Dictionary of the Lithuanian Language
nubusti — 1 nubùsti intr. 1. R, J nustoti miegoti: Nubundì žmogus anksternais ir nebeužmingi Grg. Kas tik krepšt, vaikas i nubuñda Gs. Kas prieš dieną nubuñda, to dera banda Tsk. | prk.: Šiandien oras nubùdęs (giedras), gerai džius baltiniai Skrd. ║… … Dictionary of the Lithuanian Language
rapš — ràpš interj. krepst: Rapš rapš su visomis keturiomis kabinas katinas į duris J … Dictionary of the Lithuanian Language
įbaiminti — tr. įbauginti, įgąsdinti: Tie grasinimai daug ką įbaimino rš. | refl.: Tep įsibaimino, kad tik kas krepšt, ji ir knystelia Gs. baiminti; įbaiminti; išbaiminti; prisibaiminti … Dictionary of the Lithuanian Language